Cia jos problema kazkur is jos gyvenimo is vaikystes is jos mamos auklejimo.. baime, kad kazkas tau nutiks ir ji galvoja, kad tokiu budu tave apsaugos.. Gal jai paciai buvo kazkokia situacija pauglysteje.. gal bijo, kad neturetum vaiku anksciau laiko.. reiskia nepasitiki tavimi…
Bet tokiu budu atsakomybe neugdoma, kai vaikas uzdaromas tarp 4sienu.. ir kai tokiems vaikams veliau leidzia kazkur nueiti, jie jauciasi kaio nuo grandines nutrukes suo.. ir nebezino ka su ta laisve daryti. “Stai jau mane isleido i si vakareli.. ” tai tada .. susidures su netiketom situacijom vaikas pasimeta.. nebuna tam pasiruoses.. o tada mama su pasigardziavimu gali sakyti, stai, ko, neleidau niekur, tai ir problemu nebuvo.. matai, kad buvau teisi jog prisidirbsi.
Na, zodziu, reiketu pasikalbeti atvirai, pasakyti kaip jautiesi? Paklausi, mama ar manimi pasitiki? Paklausti ko ji bijo? O kada tave isleisdavo i vakarelius ir t.t. jeigu ji bijo tokio atviro pokalbio ir greit susiparintu, reiskias taio ir yra, pataikei su tuo klausimu i desimtukza Zinodama, kodel mama taio elgiasi, galesi po truputi itakoti situacija.
Sekmes ir kantrybes, megzk santykius su mama, nes tau ju tikrai reikes..
