aš pati nebuvau emigravusi, bet daug pažystamų, ar jų draugų, giminių grįžę į lietuvą, gailėjosi. buvo gerai, kol turėjo uždirbtų pinigų iš kitos šalies, nereikėjo iš kart rūpintis darbu, bet kai pinigai pradėjo eiti į pabaigą, reikėjo ieškotis darbo, pamačius atlyginimus, atšoko visas noras gyventi gimtinėje, su šeima ir savais žmonėmis. tiesiog daugumai taip yra, paragavus gero gyvenimo, prastesnis niekados nebeitiks. bet aišku, taip tikrai ne visiems būna, daug žmonių grįžę čia, tampa laimingesni, tiesiog kai kurie nepritampa užsienyje.

As grizau po 1,5metu supratusi, jog laime ne pinigais matuojama…

Labai sunku buvo. Nors užsienyje nedirbau, bet mokiausi, ir finansai kaip ir nėra su gailėjimusi susiję. Tiesiog labai trūksta kultūros, renginių, parodų, muziejų, koncertų. Dar trūksta įvairių tautybių draugų, nuolatinio bendravimo 3-4 kalbom vienu metu – atrodo mano smegenys apmirinėja tik lietuviškai ir angliškai bendraujant čia… Kelionių trūksta (tokių trumpų, kai visi didžiuliai Europos miestai per kelias valandas, regis, traukiniu pasiekiami. Trūksta to jausmo, kad esi globalių įvykių centre, o ne tolimame užutėkyje…

Ai, dar su draugu išsiskyriau, gražiai, bet vis tiek. Jis liko studijuoti savo šalyje, aš privalėjau grįžti čia. O lietuvio, neduok dieve, nenoriu. Tai irgi kažkaip nefaina.

Beveik depresija buvo prasidėjusi ir tik labai aktyvi veikla bei kelionės nuo jos apsaugojo

Po 9 metu grizau. Nesigailiu

Uzsienyje mokinaus ir dirbau, bet taip susikloste kad grizau po 3,5metu. Pries griztant buvo labai labai sunku, juodziausias momentas mano gyvenime… Turbut del to ir dziaugiuos grizus susiraday mylima zmogu, gera darba, isirengiau namus. Nieko nekeisciau atsukus laika atgal

Beprotiskai gailejaus – kad grizau i Lt is Airijos po 3 metu ir dar kad pagimdziau dukra Lietuvoje. Ir vel isvaziavau po 4 metu – si kart i Scotland’a. Neisivaizduoju saves Lt, nors mano seima tenais vis dar. Kas menesi moku komunalines paslaugas uz buta Klaipedoje ir nu niekaip nesuprantu – is kur tokios kainos ?? Is siaip nejaukiai jauciuos Lt, slegia visa aplinka, zmones, algos.

griztu kas 2 menesiai

bet nera taip blogai, kaip gyventi Lt

Taip, gailiuosi. Gailiuosi kiekviena miela diena, cia mano baisiausia tragedija.. Grizimui turime priezasciu, ir nors uzdirbame neblogai, as kylu karjeros laiptais, kiekviena diena svajoju apie isvykima svetur. Ne musu cia vieta.. Teisiog ne musu. Grizom po 5 metu Italijoj. Siuo metu irgi planuojame isvykti, tik ne ten pat. Vyrui dar nieko, bet man cia labai blogai.

prabuvus užsieny tik 5mėn, grįžus į Lietuvą labai gailėjaus, pora savaičių pabūt namuose gal ir gerai, bet nedaugiau, po 3 savaičių skrendu atgal, nes manau, kad nieko gero nebus čia pasilikus.

Klausimas toms, kurios ”gailisi ar labai gailisi” – tai ko nevažiuojat atgal? Moka kosmines komunalines už butą, nors negyvena ir nenori gyventi….. kodėl? Turbūt planuoja gryžti?

Man irgi keista.. Tai kas čia jus laiko? Svetur pranašais nepatapo, bet ir čia blogai.. Apsispręsti būtų pats laikas.

Nesigailėjau, kaifavau grįžusi. Bet ir mano užsienis buvo kitoks nei daugumos, ne kokie britai ar airiai. Tai grįžti į savo kultūrą buvo tikras kaifas.

Zeurej gajlejaus. Niekur neradau tokiu vishtu kaip londono chikenfektorije. Ech nostalgije prisiminus kiek galvu nusukau