Pykciai su vaikinu
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Sveikos, norėjau paklausti, ar daug yra tokių merginų ir moterų šiame forume, kurios galėtų pasidalinti savo patirtimi? Aš su vaikinu esu beveik pussantrų metų, ir mes tikrai labai daug pykstamės. Susitaikom, poto vėl pykstamės, taip atrodo nenutrūkstama grandinė. Norisi jau taikaus gyvenimo, bet vis kažkas sukliudo, ir kai pagalvoji tie dalykai yra visiškai nereikšmingi, dėl kurių pykstamės. Ar jums taip yra? Kaip su tuo kovojate?
Kas kiek laiko tie pykčiai?
Na bent kas savaite tai tikrai kažkas tokio nutinka, bet kaip ir minėjau, visiškai nereikšmingi dalykai kai apgalvoji poto..
Tai nesureikšminkit tų niekų ir nesipykit. Kuris pradeda pykčius ar abu?
Susitarkit, kad taika neribotam laikui ir viskas.
parašyk man į pm
mes daznai pykstames, geriau buna kai atskirai kartais pabuti, pvz atostogos, kartais rutina buvimas istisai kartu , nusibosta.
Kad būtų taip lengva sutart. Abu ne kartą sakėm, kad viskas, gana tų pykčių, norim būt kartu, todėl turim sutart. Suprantu, apskritai pyktis yra normalu, bet tiek… jau vargina.
Ištiesų, pabuvome dabar savaite atskirai (nes galimybės neleido susitikt) , tai tikrai jautėmės labai iššiilgę vienas kito, buvo ne galo gera pmatyti vienas kitą, ir pykčių nebuvo jokių.
Dėl ko pvz pykstatės?
Aš tiesiog nustojau kovot ir nebekreipiu dažniausiai dėm. Tada užtyla nu tiesiog..
Nesipykstam beveik
Uoj pas mus irgi juodas debesis..labiausiai pykstames del jo draugu ,nes jo draugai rastamanai kuriem niekas nerupi gyvenime ir matau kaip neigiamai ji veikia…ir paskutiniu metu vaikinas visiskai nenusileidzia..
Dabar isvaziavo porai dienu i uzsieni pirma karta nuo vasaros busim 4dienas atskirai tai tikiuosiu kazkiek pades
Na, mes su saviškių 3 su puse metų kartu. Tai padariau išvadą, kad tie pykčiai kartojasi cikliškai. Na kas metus panašiai. Pirmus pusantrų išvis nei karto nesipykom. O tada kai riejomės gerus du mėnesiu. Po to vėl taika. Praėjo metai ir vėl užėjo. Ir pas mus tas pats – visiškai kvaili ir nereikšmingi dalykai. Patarimas – neleistie tiems bereikšmiams dalykams gadinti gerų santykių. Suprantu, kad kartais sunku. Bet verčiau kartais nusileisti, negu vėliau skaudintis.
Buvo laikas,kad su draugu pykomės praktiškai kaskart,kai tik susitikdavom. Tai buvo tikrai juodas laikotarpis. Praėjo. Dabar pykstamės labai retai,dažniau tik apsižodžiaujam,bet visoas tik tais paburbėjimais ir baigiasi
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
