Papasakosiu blogiausia kabinima. Akropolyje stovint prie bankomato ir issiminejant pinigus priejo toks prie manes ir daug maz klausia ka veikiu, kuo domiuosi, nu taip lyg ir normaliai, as mazdaug atsakau kad Japonijos kultura domiuosi tuo ir anuo ir paklausiu o kuo jis pats domisi ir jis toks trumpai patyli tarsi pagalvoja ir atkerta ”ai va as ir moku japonu kalba nes kelis metus ten gyvenau ir dirbau”, jau iskart man toks sutapimas keistas pasirode ir paprasiau japoniskai ka nors pasakyt, o jis ir sako ”cingischanas”. As tokia stoviu i ji ir ziuriu kaip i debila net nezinojau ka atsakyti. Tada nepaisant to kad yra uz mane zymiai vyresnis net neklausdamas kiek man metu primigtinai praso numerio, as jam neduodu ir is vis kelis kart nueit bandziau. Tada jis is lempos sove ”ar sportuoji?” as atsakau, kad ne, nes man nereikia ir jis griebe man uz siknos… Pasiseke kad abi mano rankos buvo uzimtos ir neturejau kaip uzvost, nors esu isitikinus kad jam butu nepirmas kartas kai kas nors ji apipurske is duju balionelio, nukrato su tazeriu ar antausi suduoda.
