Nu žinokit buvo. Nuvažiavau prieš keletą metų pas mamą į mažą miestuką. Sakau sau – prasieisiu gimto miesto gatvėmis. Einu – žiūriu kažkas tokio ”Kirpykla. Antakių tvarkymas”. Ok. Antakius kaip tik reikia tvarkyti. Žinau, kad mažam miestuke pigiau, o dar pasinaudosiu proga, kad mama su anūku pabus, aš dar pašaravosiu. O tais laikais jau antakius normaliai tvarkė – ir pešiojo, ir su vašku depiliavo. Net mažuose miestukuose.Užeinu – jėjam jėjam, sėdi kokia tai surūgus boba, kuri man jau iš karto sukėlė įtarimų. Bet ne – tęsiu savo iššūkį. Krč, pasakau – noriu antakius tvarkytis. Gerai, pasodino mane į kėdę. Blyn, žiūriu su tuo barzdaskučio skustuvu ateina. Siaubo filmas, bet tai negi dabar pabėgsi Ir kaip tyčia – skuta ji man antakius, tik p**t per dešinį ir išrėžia kažkokį žaibą O tu kurke, galvoju – nu negali būti, rimtai negali būti – pati kirpykla kažkokia arklidė, ir dar čia tokia nesėkmė, gal čia tik man pasirodė, gal tik perbraukė smarkokai. ”Oi,-sako,- bišk’ nepapuoliau, ranka sudrebėjo”. O Marija, paduoda man veidrodį – nu rimtai, žaibo kirtis per antakio vidurį Bet kai aš nekonfliktiškas žmogus esu, tai kažkaip ai… Galvoju, nu negi dabar aš ją čia pulsiu. Tuo labiau ji prieš mane tebestovi su tuo skustuvu. Ir parėjau tokia graži namo. Nebepamenu, kiek litų ten kainavo, bet netgi sumokėjau. Paskui aišku keletą dienų pamaskavau tą takelį, ataugo, bet dabar jau pas bile ką tikrai nebeisiu
