Kuri laika plaukus sviesinau sruogelem ir visai nesenai sumasciau, kad vel noriu savo naturaliu plauku, nuejau pas kirpeja, kuri man ir dazydavo plaukus, patiko ji man, nes visad kruopsciai ir graziai sutvarkydavo. Sakau, nebenoriu sviesint, noriu savo naturaliu, atverte kataloga, parekomendavo spalva panasiausia i mano tikra ir sako ok, padarysim. Dar pasitare su kolege, jos zodziai buvo: “nenori sviesint, noriu naturalios spalvos, kaip manai, sita tiktu?” Nu ir zodziu dazo dazo, as patenkinta sedziu. Isplauna galva, ziuriu sviesios sruogos, nu galvoju gal taip atrodo kol slapi, isdziovins ir bus gerai aha, isdziovino, akurat vel sviesiai nudaze. Sakau biski per sviesi spalva, tai ta mates ant veido, kad susinervino jog as jai cia vos nepriekaistauju, sako, tai ka man daryt reikejo? Juk spalva ir nuaugusias saknis sulygint reikejo. Tai nafik galvoju ten siulei spalva, rinkomes, o nusisukus vistiek bl sviesia spalva uzsimaisei? Nieko nesakiau as jai daugiau, nes sviesi spalva man tinka, bet esmes jog nebenorejau sviesint daugiau. Paskutinis karta buvo kai ejau pas ja.
