Pasakysiu atvirai neleisk niekam lipti tau ant galvos,jai tavo draugem durnelem gera,kad tau bloga,tai duok durnems kelia,tegul juokiasi,saiposi,o tu parodyk ar bent vaidink,kad tau visiskai ant ju nusispjauti,apturejau ir as tokia beda mokykloje,kad likau viena,bet nepasidaviau nei apkalboms,nei reagavau i ju juokelius irgi drauge daug zinojo ir ispasokojo,buvo skaudu,namie verkiau,bet mokykloje susiimdavau ir nereaguodavau i jas.Ir patykek zeme sukasi ratu,dabar jos is taves saiposi,o paskui ziurek,kad jos nebutu kitoje situacijoje atstumtos.

Apsiginkluok sarkazmu ir humoru. Absoliučiai niekam neįdomu juoktis iš žmogaus, jeigu jis pats išmoksta juoktis iš savęs. Svarbu, kad patikėtų jie, jog tau absoliučiai nei šilta nei šalta, o atvirkščiai – smagu. Geriausia taktika ever.

pisk i galva

Eik i kita mokykla. Mergos bjaurios yra.

pati papasakokit visiem savo paslaptis (tikiuosi nieko nelegalaus nedarėt), nebus dėl ko jų bijoti.

Nuosirdziai patariu – turek salia saves savo drauges (vistiek gal turi bent viena).Joms issipasakok ar seimos nariams. O i klasiokes – nekreipk demesio. Tarsi ju nebutu. Jei tai nepadeda, atsikirsk ir neleisk lipti ant galvos. Pasakysi viena karta, kad atstotu ir manau to uzteks. Is manes tyciojosi irgi buve senos drauges, klasiokes dabartines. Pirmus metus ignoravau, su aukletoja daugybe kartu snekejau, issipasakojau, pas ja issiverkdavau, o i ju kalbas nekreipdavau demesio. Buvau po ju padu, leidau save ziauriai zeminti. Siais metais emiau saltai reaguoti i ju pastabas – pati numesdavau kokia replika, nusijuokdavau pasaipiai, zvilgsniu parodydavau, kokios jos bjaurios ir neleisdavau saves zeminti, neduodavau nusirasineti ir nepadedavau, nes tik naudodavos manimi. Suprato, kad nelips man ant galvos kazkokios siuksles, nes emiau labiau savim pasitiket ir dabar pacios rodo nora bendrauti, pasidare kazkodel itartinai draugiskos apsisarvuok kantrybe, turek savo tikras drauges salia, issipasakok tam, kuo pasitiki ir iskelus galva pirmyn;)