Va va… mano kaimynė po vyro nelaimės (krito iš medžio ir trenkėsi galvą į laiptus, bet liko gyvas, tik pablūdo šiek tiek) vis šnekėdavo “greičiau numirtų, tai gyvenčiau, kaip ponia su tokia pensija”, tai po kelių metų pati numirė, o anas dar ~ 10 metų gyveno ) Kita tokia teta vis skaičiavo vyro giminės turtus, kad po jų mirties prasigyvens pagaliau, nes vyras vienintelis paveldėtojas buvo likęs, bet irgi pati pasimirė pirma. Tokią moteriškę irgi žinau, kuri prižiūrėjo senutę prie pinigo, tai skelbės, kad tik vis meldžiu dievą, kad jau pasiimtų ją, pavargau karšint, bet pati numirė. Kitas atvejis, kai tokio kaimyno senuko žemes toks diedas gana jaunas sukčiaudamas persirašė, sužinojęs mano tėtis tą diedą sugėdijo, tai tas šovė “kam jam reikia seniui, kiek gi jis čia gyvens metus ar du”, tai pats po tų kelių metų ir pasimirė, o tas senukas jau daugiau nei dešimtmetis dar dabar gyvas!
