Bendraujam ir toliau nu bet jauciais,kad jau nebe taip pat. O siandien tokia savijauta,kad noriu kam nors issipasakot,bet neturiu kam, artimiesims sakyt nesinori, draugam taip pat… Aisku sunku,kai negali but kartu kai nori… Nu bet as stengiuosi izvelgt kazka ir gero situose santykiuose. Vis del to planavau vasara vaziuot pas ji, kad butume kartu, kad uzsidirbt galeciau. Zinoma noreciau pas ji bet man mokslai, liko dar du metai mokytis, o as nenoriu kad jis paliktu ten viska ka esu susikures. Taigi belieka tik vasaros, sventes per kurias jis galetu grizti. Nu bet jam dabar iskilo problema. Ir nezinau ka atsakyt… Nes jis yra tas zmogus kuris mane supranta, mato kada man blogai, jis moka mano veide piesti sypsenas, per septynis metus mes esam tik karta susipyke. Jis mano ta pati pirmoji meile ir dabar buvau tokia laiminga,kad pagaliau galim but kartu… O dabar vel jis griauna visai tai… Nors aisku gal ir as cia kiek perdaug dramatizuoju….
P.s atsiprasau uz klaidas.
