Sveikos, esu abiturientė, nors su klase santykiai kažkiek atšalo, bet kad paskutiniai metai sugalvojom tik merginos išlėkti ir pasidaryti sau vakarą. Buvo plotas pas vieną klasiokę, gėrimai, na ir aišku pokalbiai. Pasakojo savo nuotykius, aišku buvo ir pletkų. Žinokit, kad pasijaučiau kaip balta varna. Trumpai papasakosiu kokia aš: rimtai žiūriu į mokslus, bet mėgstu patūsinti, išgerti, nuvaryti į klubą, tačiau kažko neprisidirbu, na tik šokiai su vaikinais. Aš aplamai dar nesu turėjus vaikino, kažkokios draugystės ir nesu bučiavusi ką nors, nes tiesiog neradau dar tos meilės. Tačiau praeitą savaitę išgirdau tiek, kad ohoho. Vos per vieną tūsą, pasibučiuoja su keliais iš karto, nesvarbu turi vaikiną ar ne, kartais prieinama net prie kažko daugiau, buvo atvejų kai ir išduoda vienas kitą, bet “nieko tokio, visko pasitaiko” – atleidžia ramia širdimi. Vaikinai irgi nemato nieko blogo, jei ten varinėja su keliomis iš karto, turėdami paną kabina kitas, nes gal atsiras geresnis variantas. Vis galvodavau kokia graži pora ir t.t. Bet papasakojo, kad ten išdavysčių jau net ne viena buvo, nors iš šono viskas tobulai atrodo. Nu blemba, pagalvojau čia aš kaip kokia šventuolė, tikrai mėgstu normaliai pasitūsinti, visokių nuotykių, nesamonių būna, esu linksma, nevengiu tų vakarėlių, bet kažkaip pas mane didelės vertybės ir noriu surasti žmogų, kad vienas kitam būtumėm viskas. Jau ir taip galvojau, kodėl neturiu vaikino, o po to vakaro, dar sumažėjo vilčių jį atrasti. Šakės, man atrodo visos viltys dingo. Prašau pasakykit, kad aš čia ne viena, kuriai nieko tokio visi šie dalykai ypač turint vaikiną, nes man atrodo iš nykstančios kartos jau aš.