Mano exo draugas įsidarbino ten pat, kur aš dirbu-padėkit
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Sveikos,
Išsiskyriau su vaikinu, padraugavus labai nedaug. Mūsų santykių pabaiga buvo nekokia-mane palikęs exas dar kurį laiką iš manęs tyčiojosi, pilstė purvą, apkalbinėjo, davė suprasti, jog manim naudojosi tik seksui, paskui galiausiai visai nutraukė ryšius. Nesu jo mačius beveik metus. Gyvenau ramiai iki tol, kol prieš porą dienų atėjus į darbą susitikau valgykloj jo geriausią draugą. Tas su manim pasisveikino lyg niekur nieko, kalbėjosi normaliai, paklausė, kaip laikaus… O jau šiandien ryte pradės dirbti. Labai bijau, kad susipažinęs su kolegom sužinos visas smulkiausias detales-kaip aš ant exo pykau, jį keikiau, skundžiausi jo elgesiu, kokia liūdna ir surūgus buvau maždaug savaitę po išsiskyrimo. Viską esu pasakojus tik vienai kolegei, tačiau įtariu, jog ji bus nenulaikius liežuvio ir išpliurpus viską visam kolektyvui… Kolegos apie tai nešneka jau 10 mėnesių, gal ir neprisimena, kas kada buvo, tačiau siaubingai bijau, jog įsidarbinus šiam draugui vėl įsisiūbuos pletkai, jei tik tas ką nors leptels… Žinau, kad negerai padariau išsipasakojus, bet tada tiesiog negalėjau suvaldyt emocijų… O ką reikės daryti DABAR??? Kaip elgtis? Kolektyve yra vienas šlykštukas, kuris viską rėžia į akis, kas tik jam tavyje nepatinka, tad nerimauju, jog ims knistis ir terorizuot… Nenoriu ta tema kalbėtis ir su exo draugu, nenoriu, jog jis mane laikytų durnele, kuri visiem pasakojasi apie savo asmeninius reikalus… Jau net noriu eit lauk iš to darbo, bet dėl tam tikrų įsipareigojimų ir aplinkybių turiu jame išbūt dar apie 3-4 mėnesius… Kaip viską reiks išverti? Ir dar-o jei pas mus įsidarbins ir pats exas, rekomenduotas to draugo?
Būkite aukščiau tų žmonių, kuriems rūpi svetimi gyvenimai.
O jeigu tyčiosis ar atkakliai mėgins knist šitą temą? Man bus labai sunku darbe….
Su keturiolikmečiais jūs dirbat gal?
Darbe dirbkit, palaikykit oficialius draugiškus santykius su visais ir tiek. Niekam nieko blogo nepadarėt ir niekam neturit teisintis. Nešvaistykit energijos galvodama ,,kas būtų, jeigu būtų”, nes greičiausiai to net nebus.
Aš garantuoju, kad visi tam darbe jau seniausiai viską pamiršo. O ir kodėl turėtų dabar pradėti kalbėti? Visiems skelbsite iš kur jūs tą naują darbuotoją pažįstate? Reaguokite į jį kaip į naują kolegą ir niekam nekils jokių minčių. Beto kažin ar vyras atėjęs į kolektyvą bendravimo temoms pasirinks pletkus apie “turiu va draugelį, o va jūsų kolegė prieš metus mėnesį laiko buvo jo mergina”
nemanau, kad kažkas artimiausią pusmetį bent sužinos iš kur jūs pažįstami nervinies dėl nieko
Netikiu, kad kas nors prades elgtis, kaip cia isivaizduojat, bet jei pradetu-nereaguokit. Leiskit suprast, kad Jums visa tai-praeitis. Dazniausiai, tiem terorizuotojams,buna azartas tame, kad kitas nervuojas, atsikirtineja ir tt. Ramiu tonu atsakykit, kad kas buvo-tas buvo ir niekam cia neidomu.
o tai visi aptarinėjo tavo lovos reikalus ir visiem iš eilės skundeisi kaip nepavyko draugystė? nu, nustok nešt skalbinius ir rėkaut visiem kokie vyrai kiaulės, tai ir nereikės baimintis po to. O realiausia, kad per daug susireikšmini.
p.s. norėčiau tokių kolegų, kurie visada sako ką galvoja, o ne š*dą malą.
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
