Labas vakaras, merginos. Esu tokia pasimetusi ir šia tema nelabai norėčiau kalbėtis su draugėmis, nes išvadintų tiesiog durna, todėl rašau Jums, nes žinau kad esate protingos bei mokančios gerai patarti merginos. Žodžiu, to, kas šiandien įvyko, aš tikrai tikrai nesitikėjau…

Viskas prasidėjo nuo to, kad dar ryte mes su vaikinu susipykome. Tiesiog, dėl smulkmenos, ir nors tarėmės susitikti – vienas kitam pasakėme, kad net nesinori vienas kito regėti akyse. Ir aš tikrai nesitikėjau, kad jis atvažiuos. Ir ką, nutariau skirti dieną tik sau, net nesiploviau galvos, sėdėjau visa apkiautusi su treningais prie kompiuterio. Ir ką jūs įsivaizduojate… Praėjo vos pora valandų, kai išgirdau, jog man vaikinas skambina į telefoną. Atsiliepiau, sako – dabar turi minutę apsiauti batus ir nusileisti į apačią prie laiptinės. Nors ir nenorėjau, visgi nutariau tai padaryti. Pamačiusi jį jau supratau, kad kažkas bus TOKIO – atėjo su kostiumu, plaukus susitvarkęs su žele, kaip koks tipinis amerikiečių moksliukas… Jau norėjau kažką jam sakyti, piktai papriekaištauti, jog vistiek atvažiavo pas mane, bet jis staiga paprašė manęs patylėti. Pačiai įdomu pasidarė, kas bus Na, ir pradėjo savo kalbą, kaip jis mane myli, kad visi tie pykčiai nesvarbūs ir kaip mes ateity juos išspręsim ir t.t. Staiga išsitraukė žiedą (o buvom juk prie laiptinės!) ir paprašė būti jo žmona. Pamiršau paminėti, kad kieme buvo daug mano kaimynų, visa laimė, jog jie apsimetė, kad nieko nemano… Galbūt pasielgiau ir kvailai, bet supykusi nežmoniškai liepiau jam susikišti į gerą vietą tą žiedą, jei pažinodamas mane, peršasi vistiek tokioje vietoje, nors esame kalbėję, kad mano nuomone tam reikia privatumo. Liepiau kas be ko išeiti. Grįžusi namo nesulaukiau jokios žinutės ir dabar svarstau ar pasielgiau tikrai teisingai. Ir dar keisčiau, kad iš jo pusės taip pat yra visiška tyla. Prašau jūsų, merginos, nuomonių. Ką jūs darytumėte mano situacijoje? Ką man daryti dabar?