Papasakosiu, nieko čia šokiruojančio Gyvenau su draugu, viskas buvo ramu, gražu ir saugu. Kartais žiuredama pro langa klausdavau savęs-negi tai viskas? Aš tokia jauna, o gyvenimas toks ir bus, ramus ir saugus, gal net nuobodus? Na ir ka, viena penktadienio vakara išejus su drauge i miesta susipažinau su naujuoju vaikinu. Aukštas, sportiškas, įdomus ir tt. Daviau numerį, mėnesį bendravom, viskas rutuliojosi, nors pradžioje to neplanavau. Praleidžiant visas dramas,ašaras ir skyrybas (nes viskas išsirišo labai greitai), aš išejau pas jį (nes jis gyveno kitame mieste ir čia gi meilė). Na reikėjo gal savaitės ar dvieju, kad suprasčiau koks jis man atstiumantis. Jei ankstesnis draugas manim be proto rūpindavosi, tai šis buvo savanaudis. Visada sedėdavo po darbo prie pc. Buvo tragiškai netvarkingas. Ir galvojot ilgai ta aistra tęsėsi? Man ji baigės oj kaip greitai. O buvęs draugas greitai vedė, nes išties tokio rūpestingo vyro reikia paieškot. Mano išvada tik tokia-jei nebijai likti viena, daryk. Nes dažniausiai taip baigiasi tokios situacijos.
