Na vien faktas, kad jo akį patraukiau vien iš azarto, bet ne kaip žmogus – gana skaudžiai kirto į paširdžius. Kas norėtų sužinoti, kad mylimam žmogui, kad ir tam tikrą laiko tarpą, buvo verta kažkokią kvailą alaus dėžę? Taip, praėjo šiek tiek laiko ir jis pažino mane kaip žmogų ir, kaip pats sakė “užkibo ant savo kabliuko”, bet tie santykiai visumoj mane išmokė, kad paslaptys (tai nebuvo vienintelė jo paslaptis) žlugdo santykius.
O jūsų situacijoj… Lengva patarti, bet man atrodo, kad mylimam žmogui net pykčio metu negali pasakyti kažko skaudinančio… Aš esu karštakošė, bet santykiuose, kai tikrai mylėjau žmogų, aš prikąsdavau liežuvį, nes nebūčiau sau atleidus, jei įskaudinčiau. Nėra gerai tokie žodžiai…
(nežinomas) (archyvas)
