O as kai buvau Kedainiuose, prie parduotuves maciau mergina su ramentu ir vienkartiniu indeliu rankoj prasancios ismaldos, visiems zmonems sakydama ‘laba diena’. Viena jos koja tokia lyg isnirus, kreiva baisiausiai, slubuoja, taip gaila pasidare, sedejau masinoj ir ilgai ja stebejau ar tikrai neapsimetineja,bet taip tikroviskai eina visa kreiva, net patikejau. Bet nedaviau eu, nezinau kodel. Nuvarau prie kitos parduotuves, ziuriu vyras lygiai taip pat: ramentas, vienkartinis puodelis rankoj, ‘laba diena’, koja kreiva. Neisivaizduojat koks pyktis paeme, nuejau as prie jo, sakau maciau tavo drauge prie kitos parduotuves, irgi serganti. Tas kazka vapsi savo kalba neaiskaus, as visa pikta sakau eik tu apsimeteli, nevaidink cia. Tas atkiso puodeli sako ne? uzrekiau ne! dar i veida norejau spjaut kaip pikta buvo jog zmones apgaudineja apsimesdi invalidais. Maciau vargsai pensininkai centus atiduoda, taip gaila ju buvo, kad tokie naivus..
