Vieną rytą nubudau įkvėpta kažką parašyti, nors niekada to nedariau. Sapne gimė idėja, siužetas, veikėjai – viskas. Galbūt jus sudomins ir patiks? Mano rašybos stilius gali būti medinis, kadangi niekada nerašiau, niekada nesimokiau to, bet pats procesas labai atpalaiduoja ir yra visai malonus, tad lauksiu nuomonių..

Progolas

Visą mano kūną persmelkė visiškai neatpažįstamas jausmas, mintys galvoje raizgėsi į painius tinklus, nerasdamos išėjimo. Sutelkiau visą dėmesį į garsus ir keletą akimirkų klausiausi kažkieno kvėpavimo. Buvau surakinta nematomos jėgos, kuri laikė prispaustą mane prie sienos, tamsiausiam kampe ir instinktyviai liepė slėptis.

Patalpoje buvo tamsu ir beveik tylu tik nelygus ir trūkčiojantis kažkieno kvėpavimas. Stiprus drėgmės ir geležies kvapas buvo įsigėręs į mano rūbus, plaukus, odą.

Užmerkiau akis ir praradau laiko nuovoką; nė nenutuokiau kiek laiko taip tupiu, tačiau po mažu ėmiau jausti, jog visos mano galūnės nušąlusios, mane krečia drebulys, kilęs iš vidaus, tik niekaip nesupratau nuo šalčio ar nuo tiesos. Galiausiai suprantu, kad tai mano kvėpavimas nelygus ir trūkčiojantis, suprantu, kad patalpoje aš viena. Mano viena pasąmonės pusė vis dar klaidžioja po labirintus, kai kita po mažu ima atpažinti tikrovę. Akys ėmė lakstyti po tamsią patalpą, matau dėžes, kurios užima didžiąją dalį patalpos ir daugiau nieko, per tamsu.

Galiausiai pavyksta pajudinti sušąlusius rankų ir kojų pirštus, pasukioti galvą, bet staiga kūną persmelkia prisiminimas, kai nužvelgiu savo rankas, kurios išteptos krauju. Kraujas jau senai nudžiuvęs, tačiau atpažįstu ir geležies kvapą, kurį nuolatos jaučiu.

Rankomis desperatiškai po žemę ėmiau ieškoti kažko, su kuo galėčiau apsiginti, nieko neužtikus, lėtai ėmiau šliaužti pirmyn ir radau šaltą metalinį daiktą, kuris blausioje šviesoje atrodė kaip veržraktis. Bandžiau atsistoti – pirmasis bandymas nesėkmingas, tačiau antrą kartą pasirėmiau į siena ir atsirėmus nugara į ją kelias minutes sustingusi stovėjau.

Bijojau? Ne. Tik slėpiausi, bet tikriausiai labiau nuo tiesos, nei nuo įvykių, kurie nutiko šią šaltą ir snieguotą naktį.

Mano ausis apkurtimo garsas, kai kažkas stipriai trenkė durimis ir aiškiai ištarė mano vardą.

1 skyrius.

-Ela!,-išgirdau kviečiant mane vardu ir atsisukus išvydau geriausią savo draugę, kuri rankoje laikydama rankšluostį ir kremą nuo saulės žygiavo link manęs. Apsirengusi panašiai kaip aš – su trumpais džinsiniais šortais ir biznikio viršumi, akis paslėpusi po akiniais.

-Labas rytas Mels,- nusiėmiau savo akinius nuo saulės ir atidžiai pažvelgiau į draugę.-Kaip vakarėlis?

Atostogaujame Maljorkoje, Palmos mieste. Tai tikriausiai pirmos mano atostogos po gerų penkių metų, kai buvau pasinėrusi į nesibaigiančius darbus, ir kai įkūriau pirmąją savo parduotuvę.

Atostogaujame žinoma Melani iniciatyva, kai po nesibaigiančio jos puolimo galiausiai sutikau savaitę praleisti saulėtoje saloje.

-Vakarėlis? Oi, vakar buvo puiku, o šiandien… Na būčiau mielai pagulėjus ilgiau, bet nedažnai keliauji su geriausia drauge, kuri pasirodo esanti snobė, na, bet šokau iš lovos tiesiai į ledinį dušą ir štai aš čia!- žodžius ėmė berti draugė,-Žinai, susipažinau su vaikinu..-svajingai sutęsė ji.

-Džiaugiuosi jog tau buvo smagu Mels, pati puikiai žinojai, jog esu snobė, kai kvietei mane vykti atostogų kartu,-nusijuokiau iš draugės palygino. Rodos praėjus tiek laiko nebemoku tinkamai linksmintis ir mieliau vakare lieku kambaryje, pasinaudoju reta galimybe atsidaryti mini barą, užsisakau maisto į kambarį ir žiūriu keistas vietines laidas. Tokį poilsį aš vertinu, o ne nesibaigiančius kokteilius, kvailą ir beprasmį flirtą su neįdomiais vaikinais ir vulgarius šokius. Draugei pasirodo tokie vakarai labiau prie širdies, todėl ieškoti nuotykių ji iškeliavo viena.

-Jau trečia diena, kai mes šiam nuostabiam viešbutyje, o vakarus turiu leisti viena.,-nutraukia mane ji,-Žinai, tau tiek pat metų kiek ir man, o atrodo iškeliavau su mama, nors ne, su teta Valerija.

-Teta Valerija rodos būtų man puiki draugija ir ne su tavim, o su ja kitą kart keliausiu,-imu juoktis, nes šiemet teta šventė aštuoniasdešimtmetį, ji turi keturias kates ir labai mėgsta plikytus pyragėlius, o arbatos ceremonijos jai tokios pat svarbios kaip ir sekmadienio bažnyčia.

-Taip, taip kur jau ne, kiekvieną vakarą galėsite kelti arbatos ceremonijas..

-Minėjai vaikiną…,-nutęsiau svajingai, kiek vaizduodama ją ir norėdama nukreipti temą.

-O taip, Jeronimas! Smagiai praleidom laiką,-smagus laikas Melanei būtų penki long island kokteiliai ir šokiai iki ryto.-Jis tai pat iš Londono, gyvena centre, dirba advokatu ir turi mažą verslą, rodos įkūręs žalio maisto restoraną. Aišku pasakos apie žaliavalgystę manęs nesužavėjo, niekada tikriausiai nesuprasiu šios mados. Na, bet nekreipiant dėmesio į minusus jis velniškai gražus!

-Tikiuosi užsirašei jo namų adresą, bei jau peržiūrėjai banko sąskaitos išrašą?-pasišaipiau ir gavau piktą žvilgsnį.

-Neerzink manęs Arabela King, nes geruoju niekada tai nesibaigia. Labai tikiuosi šį vakarą jį vėl sutikti, nes nedaviau jam savo numerio, be to šiandien nebetiks jokie tavo pasiaiškinimai ir tetos rašteliai, keliausi į barą kartu.-Melani padėjo savo rankšluostį, kremą ant gulto, nusivilko šortus ir nužingsniavo į baseina, lyg viskas būtų nutarta.

-Gerai, šiandien eisiu,-labiau tariau sau ir tvarkingai pasidėjus daiktus, nusirengus šortus atsiguliau ant gulto ir nusprendžiau pasidžiaugti reta galimybe įdegti.

***

Vakare mano oda buvo gražiai įdegusi. Trys dienos saulėtoj Maljorkoj davė savo, greitai idegti savybę turinti mano oda gražiai blizgėjo nuo kūno losjono. Viena ranka tvarkydama savo plaukus, kita bandydama atrašyti į kelis svarbius elektroninius laiškus svarsčiau ką rengtis. Daryti kelis darbus iš karto tikrai nesisekė, todėl viską metus, pirma atrašiau laiškus.

Tikrai pasiilgstu savo darbo, mylimas darbas pastaruosius metus atstojo man ir šeimą, atostogas ir kitus malonumus. Per penkerius metus pasiekiau savo svajonę, mano nedidelis verslas prasidėjo nuo elektroninės prekybos, o dabar turiu ne tik puikiai išvystytą e-verslą, bet ir daugiau nei trisdešimt firminių parduotuvių penkiose šalyse. Tai lyg mano vaikas, nuo pirmų žingsnių iki begalybės. Kiekviena svajonė gyvenime atsieina ir praradimu, manasis – aš visiškai neturiu asmeninio gyvenimo. Nors galiu tai sau neigti kiek tik noriu, kartais trūksta artimo žmogaus, grįžus vakare į namus. Vienas mano hobių – maisto gaminimas, norisi dalintis naujais atradimais, skoniu, buitimi ir visu džiaugsmu, kurį man tai suteikia su kažkuo artimu.

Nors turiu puikius draugus, galiausiai dienos pabaigoje užmiegu viena.Todėl šiandien ir nusprendžiau keliauti su Mels į barą, ne dėl to, jog kažko ieškočiau, o tam kad užmigčiau tik atsigulus į lovą, be jokių pašalinių minčių. Galbūt net išgersiu kelis long island kokteilius ir į viską žiūrėsiu ne taip rimtai, galbūt net rasiu su kuo kvailai paflirtuoti, bet šokiai griežta mano riba. Nė už ką. Niekada.

-Ar tu pasiruošus?-Į mano kambarį įėjo Mels apsivilkus bordo spalvos suknelę ant petnešėlių, puoštą mažais kristalais, derinį pagyvino keletu apyrankių, plaukus susikėlus į nerūpestingą kuodą ir lūpas pasiryškinus lūpų blizgiu. Atrodė dailiai ir ne per daug išsipusčius, kaip dauguma merginų, kurios renkasi baruose ar klubuose. Pamačius mane lovoje su nešiojamu kompiuteriu ir su paprasta maikute susiraukė.

-Aš tik atrašiau keletą svarbių laiškų, kaip tik ketinau rengtis,-nulipau nuo lovos ir atsidariau nedidelę spintą, kurioje laikiau atsivežtus rūbus. Permečiau akimis palaidines, kelias tunikas, bet nusprendžiau užsidėti lengvą, baltą suknelę, kurią labai mėgau ir kuri labai paryškins mano įdegį. Suknelė buvo laisva, su peregima nugara, v formos iškirpte, priderinau keletą apyrankių, kelis mėgstamus pakabukus, o plaukus nutariau palikti nesurištus. Akis jau buvau pasiryškinusi akių tušu, tad liko tik paryškinti lūpas mėgstamos orandžinės spalvos lūpų dažais.

-Aš pasiruošus,-tariau Melanei ir išsirinkus derančias basutes ir delninę į ją atsisukau.

-O gal aukštakulnius? Tuos kreminius?

-Mels, kol neapsigalvojau keliaukim,-mus nutraukė jos suskambęs mobilus.

-Labas Tomai,-džiugiai pasisveikino ji su dvyniu broliu. Neramiai nusukau akis ir nuėjau į vonią, atsistojau prieš veidrodį parėmus rankas į kriauklę. Su Tomu turiu istoriją, tik nei Mels nei niekas kitas apie tai nežino. Dvynius pažįstu dar nuo vaikystės, kartu užaugome, jų šeima man buvo kaip mano pačios, kadangi mano šeima neegzistavo, augau su močiute, kurią praradau prieš šešerius metus.

Augant paauglystėje ėmėm vienas kitam simpatizuoti, Tomas buvo mano pirmoji meilė, slapta meilė. Nežinau kodėl norėjau tai laikyti slapta, vaikystėje buvau uždara, matyt tai atrodė geriausia išeitis. Su Tomu slapta draugavome tris metus, kol galiausiai per devynioliktą mano gimtadienį jis pareiškė, kad nebenori slėpti savo jausmų ir nori būti oficialus mano vaikinas. Pasakiau ne ir mes išsiskyrėme. Tada užklupo močiutės liga, per metus jos netekau, o tada pasinėriau į darbą, kad užsimiršti. Turėjau keletą trumpų draugysčių, bet labiau patenkinti fizinius poreikius nei ištiesų atsiverti santykiams.

Dabar, praėjus penkeriems metams supratau savo klaidas, daug dalykų būčiau darius kitaip, nebūčiau atstūmus brangaus žmogaus, kurį labai įskaudinau. Pasiilgtu Tomo, jis buvo ypatingas, manau vis dar yra, tačiau nuo to lemtingo mano gimtadienio mes daugiau atvirai nebešnekėjome.

Nežinau kaip reaguotų ir Mels, jei sužinotų šią paslaptį, žinant, kad viena nuo kitos niekados nieko neslėpdavome.

-Ela? Štai kur tu,-į vonią įžengė geriausia mano draugė.,-Tomas perduoda bučkius ir linkėjimus, eime,-nerūpestingai tarė ji ir apsisuko, nesuprasdama šių žodžių reikšmės man.-Beje atrodai puikiai, pasirodo verta kartais iškišti nosį ir pižamą pakeisti dailia suknele!

***

Vakaras slinko nuobodžiai. Mels ieškojo savojo princo, bet neradus jo, atsisėdo šalia manęs išgerti jau antrojo savo kokteilio ir mus užkalbino du vaikinai. Abu buvo tikrai išvaizdūs – Garis šviesiaplaukis, nerūpestingas, buvo apsirengęs tik paplūdimio šortus ir labai savimi pasitikintis iškart nusprendė kabinti mano draugę. Bretas buvo kiek ramesnis, mažiau, bet šnekėjo protingiau. Jam nereikėjo tylos užpildyti tuščiais plepalais, kaip jo draugui. Melanei žinoma Garis patiko, iškart ją apibėrė mintinai išmoktais komplimentais, kai jie nuėjo šokti Garis linktelėjo link manęs:

-Aš prastas šokėjas,-ir kreivai nusišypsojo. Iškart pajaučiau jam simpatiją, nes prasta šokėja buvau ir aš. Niekas niekada nebuvo manęs ištempęs į šokių aikštelę, net pati Melani.

-Regis sutikau tinkamą vakaro kompanioną, aš irgi nešoku,-nusijuokiau ir nuoširdžiai nusišypsojau prieš mane sėdinčiam vaikinui. Pasinėrėme į pokalbi, buvo įdomu pasidalinti kelionės įspūdžiais, vėliau priėjome kiek rimtesnias temas, išsiskyrus nuomonėm šiek tiek pasiginčijome, bet visus ginčus užbaigėm taikiai – abu truktelėdavom pečiais ir nusijuokdavome. Buvo smagu leisti šį vakarą su šiuo vyru, neįpareigojančiai, nereikėjo būti kažkuo kitu, galėjau būti savimi, netraukti iš kišenės neįprastų pasakų, kaip kad mėgsta Mels.

Atrodė jog laikas sustojo, nes kai tiedu sugrįžo nušokę batus iš aikštelės supratau, kad Mels visiškai girta ir jei nenori pridaryti klaidų, laikas ją vesti namo.

-Mudvi atsiprašysime,-tariau vyrams ir nustvėrus draugę už parankės nusivedžiau į moterų kambarį.

-Taip, puikiai šokome… Ela, kad žinotum, koks jis puikus vaikinas,-svaikčiojo ji, kaip ir apie kiekvieną sutiktą vaikiną. Vakar vakare sutiktas jau buvo senai pamirštas. Kartais pavydėdavau jai tokio lengvabūdiškumo, užmirštumo, ji į viską žiūrėjo labai paprastai. Man taip neišėjo.

-Tu visai girta, pažiūrėk tušas nubėgęs, visa šlapia..-nubraukiau ranka jai plaukus nuo veido, jos plaukai jau buvo palaidi, gražus kuodas jau praeitis.-Nenoriu gadinti vakarėlio, bet mieloji, tau jau laikas namo.

-Ne, ne, ne, ne, ne…,-kartojo kaip užsukta ir šoko pagal muziką, kuri grojo bare. Uždariau duris ir jas užrakinau. Kriauklėje vandeniu nusiploviau rankas ir tą patį liepiau padaryti draugei. Šlapia servetėle nuvaliau jai veidą. Ji visai nebesilaikė ant kojų, rodos jau pamiršo ir Garį ir rodos tuoj užmigs stovom. Purčiau galvą ir kvailai šypsojaus. Nusprendžiau nueiti prie vyrų ir pasakyti, kad deja turime grįžti į kambarį. Išėjau palikus Melani ten pat, nes rodos ji jau snaudė. Baro gale užsižiūrėjau į mūsų šio vakaro kompanionus. Garis per pečius apkabinęs Bretą kažką labai vaizdžiai pasakojo ir juodu juokėsi. Užsižiūrėjau ir staiga atsitrenkiau į kažką priešais mane. Net susvyravau ir atsilošus vos nenugriuvau, jei ne rankos, kurios mane pagavo.

-Ar jums viskas gerai?,-nustebau išgirdus tokį žemą, sodrų vyrišką balsą. Tos rankos padėjo man atsistoti ir vis dar laikė už pečių.

-Taip, man viskas gerai, atsiprašau, užsižiūrėjau,-pažvelgiau į vyrą, tačiau jo veido gerai nemačiau, nes jis dėvėjo kepurę su snapeliu.

-Būkite atsargi,-tarė jis ir nusišypsojęs mane paleido. Mano kūnu perėjo šaltas šiurpas, nors bare buvo beprotiškai karšta. Jis daugiau nieko nesakęs nuėjo sau. Pažvelgiau atgal, tačiau jo nebebuvo matyti. Priėjau prie vaikinų, kurie vis dar juokėsi, sustojus man abu pažvelgė į mane.

-Mudvi su Melani atsiprašom, bet teks nutraukti mūsų vakarėlį, turime grįžti,-pasakiau liūdnu veidu, tačiau su šypsena veide.

-Kaip tai?,-neslėpdamas nepasitenkinimo tarė Garis.

-Buvo labai malonu susipažinti,-tariau jiems abiems ir ištiesiau ranką Bretui.

-Man tai pat,-vyras spustelėjo man ranką ir siekė ją pabučiuoti. Tokių gestų nemėgstu ir purtaus kaip velnias nuo kryžiaus, bet šį kart pasirodė miela. Galbūt dėl to, jog smagiai praleidau vakarą.

-Na, galbūt dar pasimatysime,-tariau ir sukausi, tačiau Bretas nepaleido man rankos.

-Labai to norėčiau Ela, ar galėčiau paprašyti tavo telefono numerio?

Sutikau. Kam vaidinti, jei buvo smagu ir norėčiau pakartoti? Paprašiau barmeno rašiklio ir užrašiau savo numerį ant servetėlės.

-Štai, gero jums vakaro vyrai,-linksma tariau ir nukeliavau atgal į moterų kambarį pas Mels.

***

Paguldžiau draugę į lovą, prie lovos padėjau pilną stiklinę vandens ir palikau ją miegoti. Rodos parvedžiau ją be sąmonės, todėl džiaugiausi, jog šį vakarą ėjau kartu ir galėjau apsaugoti nuo nemalonios situacijos, be to susipažinau su tikrai įdomiu vyru.

Vakaras buvo puikus. Nusivalius makiažo likučius, išgėriau dvi stiklines vandens, atsiguliau į lovą ir nespėjus užmerkti akių jau miegojau. Tik sapnuose girdėjau sodrų, žemą balsą…