Noriu savarankisko gyvenimo
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Esu abituriente is Kauno. Studijuoti noriu medicinos linkme. Galimybes yra LSMU arba VU. Labai patogu LSMU, nes galiu likti namie ir nesukti galvos del pragyvenimo. Bet. Noriu isvaziuoti i Vilniu, vien del to, kad namie man yra neapsakoma kontrole, sekimas kiekviename zingsnyje, as nesijauciu laisva, jauciuosi suvarzyta ir noriu gyventi savarankiskai. Buna ir pykciu visokiu, ir siaip, gyvename bute, nera cia vietos net kiekvienam, neturiu savo atskiro kampelio, jauciuos be vietos. Kai pasakiau, kad noriu i Vilniu, gavau 10 ne. Jie neisleis manes i Vilniu, nes neleis pasiimt paskolos ant saves, nes ju dukrele negyvens bendrabutyje, o pati uzsidirbt ir mokytis nepajegs. Is dalies sutinku, kad mokslai bus sunkus, tai nelebai pati savo jegom visiskai save islaikysiu, o jie pinigu man duoti negali, nes kaip ir sakiau, nesam labai pasiturintys. Ir nezinau, kad man daryti, kaip istrukti is namu, nes jei liksiu Kaune, praktiskai neturesiu laisves, niekas nepasikeis, vos isejus is namu pasipils zinutes ir skambuciai, kad jau grizk namo ir pns… O be to, likus Kaune, nezinia isvis kada is cia pasisalinciau Kaip man su jais kalbeti? tokia pasimetus esu..
nu tai net nerašyk LSMU į stojimo prašymą, o kai bus rezultatai pasakyk tėvam, kad neįstojai į LSMU. Problem solved
Su manim rasys tas vietas, juk sakiau, kad kontroliuoja viska
Tai vėliau prisijungusi pakoreguosi prašymą
Ne nu as taip negaliu naglai padaryti, cia butu kaip nesiskaitymas su jais. Tiesiog gal patartumet kazka protingai jiems paaiskint, gal pacios galim papasakoti, kaip mokotes ir dirbate aisku, priklauso dar nuo ka mokotes
jeigu tikrai labai labai to nori, tai sugebėsi ir mokytis, ir dirbti gautum bendrabutį, taupiai gyventum, bet pasiektum ko nori
Tai jeigu jau rašysit prašymus stojimams – būsit pilnametė. Kodėl leidžiat, kad elgtųsi kaip su 9mete? Beje, kodėl tėvai taip kontroliuoja? Kažkokių ypatingų pažiūrų turi?
Kuo čia nagla būtų, kad tvarkotės gyvenimą, kaip norit? Juk studijuoti reiks ne jiems, o jums. Dirbti pagal tą spec. reiks ne jiems, o jums.
Kaip jie gali neleist išvažiuot? Paimat ir išvažiuojat. Kaip gali neleist paskolos pasiimt? Juk raštiško tėvų sutikimo pilnamečiui nereikia.
Kontroliavimas dazniausiai pasireiskia del mano laisvalaikio – negaliu ilgai buti su draugais mieste, ypac kai dabar jau temsta greitai, mamai paranoja prasideda, kad uzpuls mane kazkas, tai jau 19h namie turiu buti, kai man yra 18. To pasekoje, visiskai nebera noro kazkur eiti, vien del to, kad prasides skambuciai, ir geda sakyti draugams. Turiu kiekviena karta duoti ataskaita, kur einu, su kuo, isklausia viska detaliai. Suprantu, kad tik rupinasi, bet jau per daug. Nesakau, kad isvaziavus i kita miesta pasileisiu nuo grandines, tik nebus tos kvailos baimes, kad jau reik varyt namo man, nes bus blogai. Manau LSMU yra galbut net geriau nei VU medicinos atzvilgiu, ir jau kelis metus tik apie si universiteta ir galvoju. O dabar jau sukas mintys apie VU. Tik tevai sako griezta ne, o kaip man juos itikinti… esu savarankiska, jiems nereikia ne pirsto del manes pakrutint, taigi ne cia problema yra kad neisleidzia, o ta, kad neleis pasiimt paskolos, o patys ir neisgali isleisti vaziuot.
Suderinti darbą su tokios krypties studijomis yra labai labai sudėtinga. Ypač bakalauro metu. Kenčia tuomet ir mokslai, ir sveikata. Pagalvok, kas tau svarbiau, ar savarankiškas gyvenimas, ar specialybė.
O jei kontroliuoja dėl to, kad bijo dėl saugumo ir pnš. tai kam reikia prašymus kartu pildyt?
O tai kaip savaitgaliais? Išeinat kažkur?
O į nemokamą vietą gal pavyktų įstot? Nereiktų ir paskolos. O darbą susirast pusės etato (pvz. tik savaitgaliais), manau, užtektų sumokėt už butą ar už tą patį bendrabutį, jei norėsit, gi tėvų parašo nereikia (nebent kokių pajamų ataskaitų kopijų ar kažko pnš.). Prie grandinės juk neprirakins…
Vėliau, kai jau įstosit, bent ant maisto tai tikrai atsiųs po kokį 50 eurų į savaitę, manau. Ar ne?
50 eurų į savaitę yra 200 eur į mėnesį, min mėnesinė alga į rankas – 260. Na tikrai ne visi tėvai gali sau tai leisti.
Na, kad ir 30 per savaitę, jei atsiųs, bus gerai, užteks ant maisto. O gyvenamai vietai, retkartėms pramogoms, hig. priemonėms, sakyčiau, užtektų dirbti pusę etato pvz. padavėja.
Tai tik i finansuojama stosiu, jei jau nepasiseks, tai paprasciau kazka mokausi tikrai neprastai, ir manau prosvaisciu yra tam. O ar Kaune, ar Vilniui, manau savaitgaliais vis tiek dirbsiu, tik kad jei Kaune lieku, tai tie pinigai bus mano laisvalaikiui, ar rubams, ar dar kam. O ten labai sunku butu issiverst, bet manau gal kaip nors paaukojus sveikata iseitu, bet va jie nesukalbami. Bandysiu vel sneketis ir rasti kompromisa, bet vis tiek durna palaikys
Na, palaikau jus ir linkiu sėkmės! Aš tiesiog nemėgau apribojimų, tad jei būdavo kokių nors neadekvačių, prieš juos maištaudavau. Bet jūs kaip matau norit gražiai viską sutvarkyt, tad mano patarimai “pašiaušus plaukus” kovot gal jums ir nelabai tinkami…
Na, man tik šypseną kelia tokios kalbos. Naivumas, kol nepatiri, ką realiai reiškia pragyventi pirmų kursų studentui Vilniuje, stengiantis suderinti itin sunkias studijas su darbu. Nežinau, apie kokią konkrečiai kryptį kalbame, bet krūviai vis tiek yra labai dideli, o jei dar 20 val per savaitę kažkur vargsti už minimumą… Na, galiu tik sėkmės palinkėti, bet mano nuomone, tai realiai nėra įgyvendinama. Bent jau ne pradžioje. O Vilniuje gyventi brangu.
Jei įkalbintum tėvus pasiimti studentišką paskolą pragyvenimui, studijos Vilniuje taptų tikrai realiau įgyvendinamos, jei tikrai taip norisi. Bent pradžiai, o po to jau ir taip viskas susidėliotų į vietas, ir tau pačiai, ir tėvams.
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
