Mes su draugu trys metai ir buvo laikas, kai nei komplimentų nesulaukdavau nei gėlyčių, kol galiausiai susirinkau daiktus ir nieko nesakius išsikrausčiau pas savo tėvus ( kitame Lietuvos krašte). Tad atstumas nemažas, neprivažinėsi. Suprato savo klaidas, važiavo 350km kad pašnekėtų su manimi, atvežė 100 rožių (ko niekada nebūčiau nepagalvojusi, kad jis gali). Susitaikėm, vėl apsigyvenom kartu ir jau koks mėnesiukas atrodo viskas labai gražu matyt reikia jiems to spyrio į užpakalį, kad suprastų viską
Išsiaiškinau, kodėl komplimentų nesakydavo, nes …. buvau visada susiraukus ir viskuo nepatenkinta, viskas budavo tik blogai.
Spinduliuokim ir gausim spindulius atgal
(nežinomas) (archyvas)
