Ats:Vaikinas ir aš

Pagrindinis / Forumas / N-18 / Vaikinas ir aš / Ats:Vaikinas ir aš
(anonimas) (archyvas)

@julija100 oh, kaip tau pasisekė… man 18, esu studentė. Vaikinui 21. Jis irgi studentas ir nelb yra finansinė galimybė kol kas gyventi kartu. Bet tas tėvų požiūris…labai skaudina ir pykdo. Prieš valandą grįžau namo sako o pagaliau grįžai. Dar nevisai parsidavėlė gal. Tas prikaišiojimas, kad per daug laiko su juo, kad kaip vyras..o vaikinas tikrai normalus, yra bendravę ne kartą ir sutaria gerai, padiskutuoja su mano tėčiu jie abu, padeda jis mano tėčiui kieme. Mato, kad mane vaikinas myli ir gerbia. Bet tas elgesys lb skaudina. Namie pastovi įtampa…net nžn ką daryt… vaikino šeimai kaip tik patinku, jo mama yra sakius jam net, kad lb pasiseke jam del manes, kad neprarastu ir beangintu. O mano tevai prie jo nrml, bet visada ta itampa ir kandzios pastabeles, pasaipos tokios…