Šiek tiek informacijos apie triukšmą:
leistiną triukšmo lygį daugiabučiuose reglamentuoja speciali higienos norma. Yra nustatyta, kad gyvenamosiose patalpose nuo 6 iki 18 val. gali būti ne didesnis nei 40 decibelų (ekvivalentinis) ir 55 (maksimalus) garso lygis, nuo 18 iki 22 val. – ne didesnis nei 35 decibelų (ekvivalentinis) ir 50 (maksimalus) garso lygis, nuo 22 iki 6 val. – ne didesnis nei 30 decibelų (ekvivalentinis) ir 45 (maksimalus) garso lygis.
Kad būtų suprantamiau- jog žmogus girdi apie 26 – 27 decibelų garsą. Maždaug 60 proc. visų gyventojų į šį garsą reaguoja normaliai, o 30 proc. yra jautresni garsams. 30 – 35 decibelų stiprumo garsas neturėtų trikdyti miego. Tokio stiprumo garsas prilygsta žmonių šnabždėjimui. Normalus žmonių šnekėjimas dažniausiai siekia apie 50 decibelų.
Apie triukšmaujančius kaimynus žmonės turėtų pranešti bendruoju pagalbos telefonu 112. Policijos pareigūnams, reaguojantiems į triukšmą, nekyla problemų dėl triukšmo lygio nustatymo. Jie aiškina, kodėl: „Mums matavimų nereikia, nes mes fiksuojame patį faktą – sukeltas triukšmas, buvo sutrikdyta viešoji rimtis. Administracinių teisės pažeidimų kodekse yra numatyta, kokiais duomenimis remdamiesi pareigūnai priima sprendimą. Dažniausiai papildomai remiamasi liudytojų parodymais.“Pareigūnai patikina, kad atvykus policijai jei muzika ir išjungiama, pareigūnų taip lengvai apmauti nepavyks. Policijos atstovas aiškina, kad vėl kilus triukšmui gyventojai pagalbos gali prašyti dar kartą. O jei tokių signalų bus gaunama nuolat, triukšmadarių butas bus įtrauktas į „juodąjį sąrašą“.
