Auklėti vaiką galima nuo tada, kai jis pradeda vaikščioti, kalbėti ir gaudytis aplinkoje.
Apie kūdykių poreikius ir elgseną aš absoliučiai nieko nerašiau, bet nekurioms svarbiausia juk pasikabinėti rašiau tik kad nesiskundžiau, kai visų aplinkinių kaimynų vaikai verkdavo ir iškentėjau tą periodą super supratingai.
O šiaip esminis dalykas – tuo protingi ir atsakingi žmonės ir skiriasi nuo visų tų, kurie įsistatę kiaulės akis atidaro duris ir sugeba išlementi auksinę frazę “juk čia vaikas, ką aš padarysiu, eik gyvent į vienkiemį”, kad turi atsakomybės jausmą ir sugeba normaliai bendrauti, ieškoti sprendimų ir išeičių, o ne pasiteisinimų.
Kitas dalykas – jeigu tie, kurie triukšmauja, sugebėtų normaliai ir draugiškai komunikuoti su kaimynais, kurie atėjo pasiskųsti dėl didesnio triukšmo – nebūtų ir jokių policijų kvietimų ir panašių dalykų. Bet gi kur tau – išeis ir dar pats tave iškolios, kad matai esi super reiklus, neturi savo vaikų (jeigu turi tai pas tave jie kažkokie kitokie, iš kosmoso turbūt ir t.t).
O ar augini savo ar ne savo vaiką, niekas nuo to nepasikeičia, atsakomybė tik padidėja, bet kai kiti jos tiesiog neturi, tai be abejo, ką jau tada beliks daryti, kaip tik ieškoti pasiteisnimų ir kaltę versti kitiems (už nesupratingumą, už tai kad neturi savo vaikų, už tai kad turi ne tokius vaikus kaip jų ir dar daug viso kito).
