Dirbau dabar senam motelyje. Taip išėjo, kad likau savaitei viena senam pastate, naujesniuose gyvena darbininkai. Na ir per pilnatį prasidėjo smagumai. Visų pirma lygiai 4val ryto prabudau nuo garso, kad kažkas daužosi. Kadangi reikėjo miegoti, dėl garsų negalėjau, lipau į striukę ir ėjau “laimės ieškoti”. Radau 1 aukšte lauko duris atidarytas iki galo ir jos į turėklus nuo vėjo daužėsi. Kaip jos atsidarė – paslaptis, nes norint atidaryti reikia stipriai rankeną nulenkti ir gerokai į save patraukti. Grįžusi į kambarį girdėjau kaip kažkas šalia kambary ar 1 aukšte (aš gyvenau 2) vaikšto, nueina į vonią, duris uždaro, girdėjosi žingsniai. Ryte tvarkiau valgomąjį, sudėjau žvakes į vieną liniją, nusisukau, praėjo gal 5sek, atsisuku, o žvakės į trikampį sudėtos. Maniau man jau kū kū, bet ir kolegė ir šefas sakė taip pat girdintys garsus, nors žinom, kad ten nieko nėra, žvakės ir pipirinės ant stalo “migruoja” iš vietos. Esu šiaip skeptiška tokiems dalykams, bet pradėjau degti žvakes ir mintyse linkėjau ilsėtis tam vaiduokliui. Vėliau sužinojau, kad ten bobutė gyveno prieš daug metų ir jai kažkas nutiko. Nelabai malonu, bet šizofrenike savęs nelaikau.
