O man buvo taip, kad isedau i kito zmogaus masina… Isejau is pasto, ir lauke turejo laukti drauge, ji blondine, vairuoja juoda masina, daznai sulindus i telefona. O as labai labai skubejau, zvilgtelejau i prieki, pamaciau juoda masina ir joje sedincia blondine ilindusia ir telefona ir kadangi skambinau kitam zmogui (pranesti,kad veluoju), labai nesigilinau, nes ji turejo manes jau laukti. Ir isedau i visiskai nepazistamos moters, svetima masina! Ji sau ramiai sedejo ir narse kazka mobiliajame, o as isedau, sakau: Labas, vaziuojam. Ir paskui greit suvokiau, kad kazkas cia ne taip – panelė, vairas ne toks…, o tada atsisukau i jos veida ir ji nespejo dar ne zodzio istart, nes viskas labai greit ivyko pasimeciau, sakau: oi, labai atsiprasau ! – ir staigiai islipau is masinos. O drauge pasirodo stovejo ir lauke kitoje vietoje.. Jauciausi kvailai, bet buvo daug juoko
(nežinomas) (archyvas)
