(anonimas) (archyvas)
tiesiog as nebegaliu…namai mano rupestis, svajoja apie nama ir manes net neklauso,kad nenoriu,nes bute nepadeda tvarkytis..tai kas bus name, plotas didesnis..pavargau, valgyt gamint mano pareiga, iseit niekur neiname, taupome ale..nu bet ir netaupant pries metus tas buvo..taip viskas erzina ir nezinau kaip spresti, bandziau kalbeti, ir pusemti vien tik ta kalbu, bet kaip i siena, neprataria ne zodzio..nuleidzia galva, tipo keisiuosbet nu mes ne jaunejam, jau dabar kaip pensininke jauciuos.
