O, kaip smagu! Ir voveriukas – fainuolis;)
Beje, šiandien gavau “dovanų” smagų eilėraštuką, “dalinuosi:” juo su visomis ir visais, kas jau laukia pavasario:
Gavau aš šiandien laišką nuo…pavasario.
Tas šelmis taip ilgai man neparašė.
Nuo pernai metų dingo kaip į vandenį-
Nei laiško nei žinutės,nei paskambino.
Nors ,tiesą sakant,jis ir nežadėjo,
Pati aš jį aklai įsižiūrėjau…
Juk šitaip mergino mane ir rodė dėmesį,
Ne dieną ir ne dvi- visus tris mėnesius…
…Kiekvieną rytą,langą vos praverdavau,
Jis vėjo pirštais plaukus man kedendavo,
Ir pasivaikščiot vesdavos į gojų,
O ten…žibuoklių lūpom išbučiuodavo.
Kaskart,saldžia klevų sula nugirdęs,
Mano akis ir skambų juoką girdavo…
Kai naktimis skaičiuodavom žvaigždynus,
Jis dovanojo kvepalus alyvinius…
O jau gėlių gėlių-žydėjo visas sodas,
Net taką obelų žiedais nuklojo…
Kartu dar pienių žiedus vynui rinkom…
O štai paskui kažkur staiga jis dingo…
…
Bet šiandien aš iš džiaugsmo nenustygstu…
Jis man parašė-jau sugrįžta!!!
