Kokios čia komplikuotos kai kurios O man studijų metais teko gyventi tiek bendrabutyje, tiek nuomojamuose butuose ir nieko. Žinoma, nėra lengva prisitaikyti, ypač kai atsikraustai tiesiai iš šiltų tėvų namų Bet, svarbiausia – išmokti gražiai kalbėti su žmogumi ir problemų nebus. Tiesa, neteko gyventi su šeimininke, bet vienam iš butų jau gyveno dvi merginos kitame kambaryje (aš nuomavausi dalį buto per jas) tai sutarėm neblogai, buities darbų nesiskirstėm, nes juk nevisada yra laiko ir t.t. tačiau pačios stengėmės pasitvarkyti kai tik galim, buitinę chemiją pirkom atskirai, turėjom atskiras spinteles virtuvėje ir vonioje, maistą taip pat atskirai pirkom, turėjom atskirus indus, bet kartais pavaišindavom viena kitą pietumis Šaldytuve turėjom pasiskirstę lentynas, problemų budavo tik tada, kai pas jas ateidavo vaikinai ir nuspręsdavo pasivaišinti iš manęs. Vėliau kitame bute gyvenau jau su savo mokyklos laikų drauge, tai žinoma buvo daug lengviau: viską aptardavom, pasiskirstydavom, tvarkydavomės bendras patalpas, bet taip pat turėjom atskiras lentynas šaldytuve, atskirai ruošėm valgyti ir t.t.
Šiaip tikrai nėra baisu ir netgi visai smagu, jei tik gerai sutarsit ir amžiaus skirtumas nebus labai didelis
