Skaitau ir galvoju, kas toms panoms užeina per silpnumo akimirkos, kad šitaip žemintis. Pati su vaikinu pradėjau bendrauti būdama paauglė, pamanyk, pirma meilė kaip seilė, dėmesys… Paliko. Po 4 metų sugrįžo, buvau kaip tik vieniša, o jį pažinojau, patiko dar iš senų laikų, galvoju, o ko ne, galbūt šį kartą pavyks. Prabuvom pusmetį, vėl paliko. Labai skaudžiai sureagavau, beveik 7 mėnesius buvau “gilioje šiknoje”. Po poros metų vėl grįžo, atsiprašinėjo, rodė dėmesį. Vėl paslydau, susileidau. Prabuvom kartu 2 mėnesius ir vėl paliko. Praėjo 2 metai, vėl bandė grįžti, bet jau nebesutikau. Kaip sakoma, su laiku ateina išmintis.
(nežinomas) (archyvas)
