Vat būtent ko labiausiai norėčiau, kad ir kaip bijau, bet pamatyti jo tikrą, gyvą, nesuvaidintą reakciją, ar tai bebūtų paklaikęs žvilgsnis, ar juoko ašaros, ar tiesiog sumišimas, pasimetimas, tačiau galėčiau stebėti jo žvilgsnį, kuris daug ką ir pasakytų. Jeigu nusiųsčiau tiesiog el paštu, ką galvojau padaryti jam bebūnant užsienyje tuos pusę metų, nežinočiau jo tikrosios reakcijos Tai visgi, manau, geriausia realiai.
Aš ir pati pykstu ant savęs, kad nemoku rodyti jausmų, kad negaliu to daryti laisvai. Nežinau, gal čia mano toks charakteris, iš dalies pavydžiu žmonėms, kurie gali viską sakyti tiesiai šviesiai, o aš amžinai, suku aplinkui viską. Et…
(anonimas) (archyvas)
