maniškei tuoj 52-eji. Galėtų ir nesirūpint…. Ji yra tikrai stora, bet įsivaizduoja, kad ji lieknesnė, perka rūbus nesimatavus ir perka aišku L dydį, kuris geriausiu atveju nebent man, tai jos spintos lūžta nuo rūbų, iš kurių didžiosios dalies ji niekada neužsidėjo ir neužsidės. Ištaško krūvą pinigų rūbams, batams, kosmetikai, ir skundžiasi, kad nėra pinigų namų remontui (jie totaliai netinkami gyvent), ir dar be visa to, pavydi man, kai ką naujo nusiperku, sakydama, kad ji sau lesit negali, o aš pirkinėjuos D. Papuošalų jai niekad negana, praktiškai kasmet visom didesnėm prgom gauna papuošalų ir dar pati prisiperka, bet tuoj pat pameta. Ji labai stengiasi būti graži, niekad nepraeis po parduotuves tuščiom, ir nuo pat vaikystės ji visus pinigus ištasškydavo ant savęs, gailėdama man ar namams, o kai neturėdavo pinigų, skolindavosi iš močiutės, ir po to, o, žiūrėk, kokius naujus batus nusipirkau D kalba dukra su vaikystės trauma, bet turėt pernelyg susirūpinusią savo išvaizda mamą irgi nėr gerai
