Tai man skaudu, kad aš dėl jo alpstu, net kvėpuoti sunku, o jis dėl kitos jaudinasi. Sakė, kad jam jau senai ji nebesvarbi ir neįdomi, bet sunku tikėti. O dėl nuotraukų, jis rodė man kaip šventė naujus metus ir taip eina eina ir netyčia įsijungė jo buvusios nuotrauka ir sako žinai kas čia? šypsosi, sakau tavo buvusi panelė? juoktis pradėjo, sako taip ir greit išjungė. Po to sakau važiuojam kaip visada prie tokio parkiuko parūkyti, sako gerai ir žiūriu visai kitur važiuoja, įvažiavo į kažkokią aikštelę, sakau, kodėl mes čia, sako turiu porą reikalų sutvarkyti, nieko neatsakiau. Atvažiavom ir jis taip atsisuko į mane, žiūri ir šypsosi. Sakau tai man tavęs palaukti? ko čia atvažiavom? sako pats nežinau, lyg kažką slėptų ir norėtų pasakyti, bet aš juoktis pradėjau, jis minutėlę pasėdėjo į vieną tašką žiūrėdamas ir nuvažiavom kur reikia. Nu jis man tooks keistas, nesuprantamas. Bet tuo pačiu taip traukia, lydausi tiesiog.
