Įdomi tema. Aš į kiną, teatrą išvis itin retai vaikštau, bet jeigu tenka, tai tik su kompanija. Tas pats su kavinėmis, ar kitomis viešojo maitinimo įstaigomis. Tiesa, paskaitų metu šiek tiek susipykau su keliais grupiokų. Na, man nebuvo nuotaikos, jiems irgi, tai nesutapo nuomonės, dar kažkas, išvariau iš ten. Bevažiuodamas namo sugalvojau užsukti į kavine. La Crepe. Na, kartais ten su draugais kartu nueinam, tai picos suvalgom, ar atsigeriam alaus. Tąsyk pamaniau, jog noriu būti vienas. Tai nuėjau, atsisėdau, užsisakiau picos, alaus. Sėdėjau sau vienas ir visai dėl to nebuvo liūdna. Tik prisipažinsiu, jog šiek tiek keista. Bet nematau nieko blogo, jeigu žmonės eina vieni į kiną, teatrą, spektaklį ir kitus renginius. Labiau keista būna, kada žmonės likę vieni neina niekur, nes neturi su kuo. Manau, jog reikia išmokti būti su savimi pačiu, kad kiti neįtakotų tavo gyvenimo, jog praleisi vieną ar kitą renginį dėl to, jog kažkas su tavim nesutiko eiti.
(nežinomas) (archyvas)
