Kalbant apie mane, tai nesielgiu taip, kaip buvo minėta šioje temoje – stenkis suspindėti net parduotuvėje, pasidažyk, susišukuok, gražiai apsirenk. Tas ne man, nesu aš prekė, kad traukčiau gražia pakuote. Ironiška, tačiau būtent tokia – su paprastais džinsais, netvarkingu kuodu ir be makiažo dažniausiai daugiausiai ir sulaukiu dėmesio nei kai būnu caca lialia. Patiko išsakyta mintis, kad renkantis moterį reikia stebėti jos elgesį su pasauliu, ypač vaikais, gyvūnais ir pan. Mano buvęs vaikinas labai nemėgo mažų vaikų, jei išgirsdavo verkiant, vos ne pats į isterijos priepuolį puldavo. Na ir kaip galima su tokiu žmogumi sieti ateitį? Pati dėmesiu nesiskundžiu (nors dabar man jo ir nereikia), bet niekad nebuvau nei kažkokia fyfa, tuštutė, kaip tik sakyčiau esu labai paprasta, bet simpatiška su krūva gerų charakterio bruožų ir nelabai, turbūt dėl to ir traukiu visai neprastus vaikinus.
(nežinomas) (archyvas)
