Seniai žinomi faktai ir argumentai visi logiškai išdėstyti, tik kad ir kaip gaila bebūtų, lietuvių mentalitetas tiesiog atstumia dar visą šitą informaciją (ne tik šioj srity beje), nes pirmoje vietoje vistiek lieka pinigai (t.y. viską įsigyti kuo pigiau) ir labiausiai prisideda atsakomybės neturėjimas. Jeigu jaustų atsakomybę, patys domėtųsi ir puikiai suprastų, kas yra dauginimas ir kuo skiriasi šuo su dokumentais ir daugintojų mišrūnas.
Bet niekam tas neįdomu…
Labai tikiuosi, kad nors ir mikroskopiniais žingsniais, bet judės viskas į priekį, žmonės protingės, domėsis, sugebės ne tik permest akim informaciją, bet realiai ją suvokti, priimti, įsisamoninti, o ne vadinti durniais tuos, kurie dar vis nenuleidžia rankų ir pučia prieš vėją, stengdamiesi dėl gyvūnų gerovės iš paskutinių jėgų (o su mūsų visuomene tą daryti YPAČ sunku).
