Žvelgdama į praeitį t.y. prieš metus laikytus egzaminus ir pasiruošimą jiems, akcentuočiau vieną dalyką – svarbiausia suprasti, ko egzamino sudarytojai iš tavęs nori. Kiekvienas egzaminas turi savo “braižą” ir užtikrinčiausias būdas kuo geriau išlaikyti egzaminą – tai to “braižo” perpratimas ir prisitaikymas prie jo. Labai negražiai šnekant, ties kiekvienu klausimu turi “palaižyt šikną” egzaminatoriui – pataikyti į nurodytą to klausimo vertinimo instrukciją, be jokių savo tiesų įrodinėjimų ir apskritai savų žodžių pasisakymo. Istorijoj apart testo (ten jau tikrinami tavo iškalti faktai ir bendros žinios) daugiausia yra filosofinio tipo klausimai, kur reikia analizuoti ideologijas, priežastis, pasekmes ir pan. Geriausias būdas visa tai perprasti – išspręsti visus prieš tai buvusius egzaminus. Iš pradžių gali sunkiai sektis, bet paskui pajauti klausimų formulavimo tendenciją. Pasitaiko panašių klausimų porą metų, tik kitaip suformuluotų. Pamenu, kai mokiausi, buvau net susirašiusi “pagalbinius žodžius” su kuriais patogiau formuluoti atsakymus.
(nežinomas) (archyvas)
