aš irgi ilgą laiką jaučiausi tuščiai, atrodė, kad tiesiog švaistau laiką ir nieko neveikiu. pradėjus studijuoti teko išvažiuoti į kitą miestą, savarankiška buvau visada, bet gyvenant atskirai nuo tėvų tas savarankiškumas tapo dar malonesnis. apmažėjo vakarėlių – dėl to jaučiuosi tik geriau. žinoma, mėgstu ir į klubą nueit, bet man to užtenka kartą du per mėnesį pradėjau anksti rytais keltis, sveikai maitintis, retkarčiais pasportuoti – atsikeliu kasdien su gera nuotaika ir nusiteikimu dienai. susiradau darbą – turbūt geriausias dalykas, gera jausti atsakomybės jausmą, lengviau planuoti savo laiką ir aišku, papildomos pajamos. iki pilnos laimės trūksta tik išmokti prisiversti mokytis ne paskutinę naktį
(nežinomas) (archyvas)
