Labas,
Nepavydėtina situacija, iš tikrųjų, tačiau šiuose santykiuose perspektyva iš tiesų labai maža, ir kiek aš matau iš jūsų pasakojimo, iniciatyvą į santykius dedate jūs.
Dabar paaiškinsiu jums savo nuomonę.
Jūs su vaikinu draugavot 4 metus, jūs jį mylėjot, ir neįsivaizduojat iki šiol gyvenimo su kitu žmogumi. Okei, čia viskas logiška. Jis jus išdavė, ir, sprendžiant iš konteksto, jus paliko dėl kitos, t.y., čia nebuvo vienos nakties nuotykis. Tarkim, ten tarp jų nieko nepavyko, ir vaikinui tiesiog buvo patogu grįžti pas jus. Jis tiesiog žinojo, kad jis jum reikalingas, jūs juom rūpinsitės ir jam tiesiog apsimokės turėti tokį žmogų pašonėj.
Aš tai sprendžiu ne dėl to, kad išdavystė čia jau pasmerkti santykiai – ne, net po išdavystės įmanoma viską gražiai suklijuoti. Aiškus rodiklis yra jo apatija. Po tokių poelgių, vaikino užduotis yra duoti jums suprasti, kad jūs jam rūpit ir kad jis gailisi, padaręs didžiausią gyvenime klaidą. Jis taip elgiasi? Kiek matau, ne. Kodėl? Nes jūs bandėte “baidytis”, kaip sakote, rodyti principus – nepavyko. Tada jūs nusileidot, ir tiesiog įvedėt į jūsų santykius “patriarchatišką diktatūrą”, kur jūs tiesiog tapote auka.
Jūsų vaikinas, švelniai tariant, naudojasi jūsų silpnumu bei atsidavimu, ir, jeigu jis jūsų jau neišdavinėja, tai artimiausiu atveju to tikrai turėtumėte tikėtis.
Mano nuomonė jau kaip ir aiški – nors ir sunkiai, bet kaip ne kaip bristi iš šių santykių kuo greičiau.
Sekmės ir stiprybės.
