apie ką aš ir kalbu – šventė man nėra reikalinga, užtektų susirašyti paprastai. Jis man neleidžia prie tų skolų prisidėt ir neaišku kada savo jėgom jas atiduos. Galbūt kaip sakė ir 5 metų reikės, nes jis nelinkęs ten tvarkingai mokėti. Po 5 metų man virš 30 metų bus. Bijau, kad lauksiu, o vieną dieną tiesiog paspirs mane po tų 5 metų ir būsiu bereikalingai laukusi, o ir traukinys jau bus nuvažiavęs turėt vaikų ir pnš. Mano tikslas visada buvo – šeima. Noriu aš ir vaikų ir pnš. O laukti nežinia kiek ir su neaiškiom ateities perspektyvom, aš bijau. Bet, matyt, kaip ir rašot, esu visiška debilė, nes bijau dėl ateities.
(anonimas) (archyvas)
