(nežinomas) (archyvas)
ai dar prisiminiau viena perliuka: kai eilini karta pykomes, kad as jam viska turejau savy keist, paklausiau jau visa asarose, kodel jis negali manes priimt tokios, kokia esu, tai man atsake ”o kokia tu esi? kekse, veidmaine, melage ir zaideja?” po sitokios frazes jam nuo jo snukio nuskrido akiniai nuo saules ir kelias valandas turejo zyme ant zando. skeliau kaip reikiant, net nagas nuluzo
