Prieš daugiau nei dešimt metų, mane naktį grįžtančią namo Kauno rajone, labai smarkiai sumušė “maroziukų” gauja – sulaužė šonkaulius, žandikaulį, išmušė dantis, viena akimi iki šiol nematau, nes atšoko tinklainė. Teko kaulus tvirtinti metaliniais varžtukais. Mat pankė buvau, tai užkliuvau, o dar be to, drąsiai atsikirtinėjau kai mane užkabinėjo. O dar kaip tik iš džiudžistu treniruotės grįžinėjau, bet nifiga nepadėjo jokios savigynos žinios, man trenkė iš už nugaros buteliu per galvą, ir kai nukritau šokinėjo ant krūtinės ir spardė kojomis. bet nepasimokiau, ir toliau neformaliai rengiausi. Tik nuo to laiko nešiojuosi iki šiol porą peilių, dujų balionėlį, ir mąstau apie savigynai šaunamąjį ginklą.
nakvishele (archyvas)
