Aš pamenu labai miglotai, kad kai buvau maža, man kažkoks senis siūlė ateit saldainių pas jį valgyt.
Kai man buvo ~5 metai (nepamenu, žinau, kad nėjau dar į mokyklą), su mama buvom klinikoj, ji nedidelė ir privati. Laukiamajame laukiau mamos ir atėjo kažkoks senis, vis ėjo prie manęs, sako einam, išmokysiu tave telefonu žaisti, įkyriai vis lindo, galvojo, mažą vaiką sudomins telefonu su antena snake’ą žaist. Aš kažkaip jutau baimę, bet nebėgau nieko, ir kai jis jau kėlės nuo kėdės, mama išėjo iš kabineto, jis labai susinepatogino ir sako:
-Aš jūsų dukrytę telefonu nurėjau išmokyt naudotis…,- ir išėjo.
Taip ir nesupratau ko jis atėjo ten, jei išėjo neapsilankęs. Kažkaip tas įvykis įsiminė, vos ant pedofilo neužsiroviau.
Dar pamenu, kad kai eidavau būdama maža į kiemą, tai niekad tėvai neleisdavo eit vienai, visad su draugėm žaisdavau, o šalia brolis stovėdavo, labai pykdavau, nes neilgai tepabūdavau, gi jam nuobodu irgi būdavo. Bet dabar suprantu ir džiaugiuos, kad turėjau tokius rūpestingus tėvus.
Dabar gruodį dažnai tekdavo eiti centru kai būdavo tamsu labai ir būdavo vos keli ar visai nebūdavo žmonių, bet kažkodėl nebijodavau eit.
