Ats:Kvaili vaikystės įpročiai/nutikimai

(nežinomas) (archyvas)

Oii vaikystėj tiek pridirbdavom su broliu visko.. Pavardinsiu norėjom pažiūrėti ar užuolaidos dega patikėkit net labai gerai dega taip degė kad ir lova sudegė ir užuolaidos, gerai kad pavyko kažkaip užgesinti, kitaip lūdnai būtų buvę. Nuėjom į kaimynų apleistą namą užlipom į palėpę ir viską ką radom mėtėm per langą vazonai, indai, stiklainiai ir pan mum buvo linksma mamai nelabai sugalvojom žaisti slėpynių kaimyno rugiuose išgulinėjom išmindėm kažkam tai lb brangiai kainavo baisiausia ką padarėm tai kai man buvo 5 broliui 8 pabėgom su vyresniu kaimynu žvejoti ir visą d nebuvom iki pat vakaro, kadangi gyvenom prie pat upės mamai buvo tik viena mintis kad nuskendom.. kai grįžom taip gavom beržinės košės tiksliau ten jazminas buvo.. kad gyvenime nepamiršiu esam rukę žolę juokas ima nusiskindavom šiaudą uždegdavom ir ale rukydavom čia pasakoti ir pasakoti 😀 o kai paaugau buvau 13 m prasidėjo tie paaugiški durnumai su puske susipažinom su tokiu latviu gyvenom pasienyje jam 19 buvo ir susitarem su juo susitikti nakti prie upes pasilikau pas ją miegoti 3 val atsibudom ir nuėjom iš kur tiek drąsos nžn ir jis atejo šnekėjomes mes su juo paskui paryčiais grįžom.. viskas būtų baigęsi gerai bet sužinojo mama tada gavau taip į kailį, kad nebnorėjau ne pagalvoti apie jokius latvius 😀