Ats:HOV (Humans of Vinted)

Nenorom pasidarome stipresni, kai liekame atstumti. Bent vienas jaunuolis bendraamžių tarpe visada lieka atstumtas, o vėliau gyvenime jį kaltina šaltumu, abejingumu. Mane irgi kaltina. Kai žmogiškumas tampa gėda, numiršta ne kūnas. Įdomu – nenorim mirt, o mirštam, ir net ne dėl senatvės. Mane vadina cinike, bet sunku atgauti tikėjimą žmogišku gerumu, kai matome priešingai – žmogus iš prigimties blogas. O su tokiu blogiu man kovoti pavyksta tik sarkazmu ir snobiškumu. Įspūdinga kova iki herojiško griūvimo į grabą. Bet prieš įgriūvant geriau iškelti pasauliui didingą vidurinį pirštą – kad visi prisimintų, kad išėjai palikęs pėdsaką. Išėjai su sprogimu. Štai kas svarbiausia: kad tau nelikus čia, liktum kažkieno mintyse.