uoj.. aš tai žinau daug istorijų. ir ne šiaip girdėti, kad kažkas kažką, o būtent girdėtos iš pačių žmonių kuriems tai nutiko.
tai tik vieną papasakosiu. mano mamos kursiokė visam gyvenimui išvažiavo gyvent į Paryžių, su savo motina ir vyru čiliečiu. Jie ten nusipirko didžiuli namą. Tai jos mama miegojo atskiram kambarį. Tai maždaug ši istorija buvo prieš metus. Tai toje namo gatvėje mirė nuo vėžio kažkokia moteriškė, bet giminių beveik neturėjus, draugų taip pat. tai vat. kadangi ji buvo vieniša, tai jos visus daiktus išmetė į konteinerį. ta kursiokės mama sako ‘dieve brangus, gražiausi papuošalai, nuostabiausiai vintage batai, negi išmest reikia tokius’. tai vat, ji juos pasiemė, padėjo tuos batus kambario kampą ir galvojo parduos ar ką..
naktis. tamsu. ta mama prabunda nuo kažkokio garso (lyg būtų smarkiai kvėpuojama, labai nesklandžiai, lyg kokia astma sirgtų kažkas) ir mato prie tų batų tos moters baltą atvaizdą, sako, kad žiūri tiesiai į ją ir šniokščia. tai ta mama kaip dėjo į kojas verkdama, iki šiol tam kambarį nemiega, tik nežinau ką su tais batais/papuošalais dabar daro. gal per manodrabužius pardavinėja
