,,Jei jis visada man to laiko ir neberas, nes ale jau ta pirma stadija, kai atlipti vienas nuo kito negalėjom, praėjo?”. Šitie tavo žodžiai daug ką pasako. Stadijų tikroj draugystėj nėra. Aš su savo vaikinu ketverius metus ir vis dar negalim vienas be kito, o ir kito vyro šalia savęs neįsivaizduoju nei dabar, nei ateity, nors ir sukiojasi aplinkui kiek tik nori žavių vaikinų. Svarbu yra žinoti, kad taviškis yra tas ir vienintelis, o jei kyla abejonių – vadinas dar nesutikai savojo. Tai yra tavo pasirinkimas, nei viena mes negalime nuspręsti už tave, kas gerai, kas blogai. Svarbiausias aspektas šitoje situacijoje, mano nuomone, yra tavo elgesys ir pagarba žmogui, su kuriuo esi artima metus laiko. Apsispręsk, ko iš tikrųjų nori, tik duok Dieve, neišdavinėk savo vaikino ir nedaryk nieko jam už nugaros.
