Dažniausiai praleidžiam savaitgalį non-stopu, buvo ir kelionę jau turėjome į kitą šalį, pavargę, irzlūs, bet vis tiek buvome labai laimingi kartu. Nors kai kažkada 5 dienas iš eilės daug laiko kartu praleidome, jau kažkaip norėjosi ir sau erdvės. bet kitą dieną vėl ilgesys (man). Aš daugiau laisvo laiko turiu, jis dirba daug, tai turbūt nelabai turi laiko svajoti ir ilgėtis manęs. žodžiu, dar pasvajosiu manau, susirasiu darbelį ir po kokių metų jau norėtųsi man kartu eiti gyventi, nežinau. Nors sako, kam čia jauni skudurus susimeta, gyvenkit kas sau, man tai norisi kaskart grįžti į jaukus namus pas mylimą žmogų. Aš ir šiaip gana subrendusi su šiuo klausimu, manau…
O kiek Jums, lily, ir Jūsų vaikinui buvo, kai kartu pradėjote gyventi? Mes dar tik 21 ir 22.
