(nežinomas) (archyvas)
Vasaros metu, su drauge einant beždžionių tiltu Šventojoje, spraudėmės, grūdomės pro žmones, net kvapo trūko, kol pakėlus į galvą pamačiau tamsiaplaukį, aukštą vaikiną, kai tik šyptelėjo tai maniau ir kojas pakirs..
Kai tik prasibrovėm pajaučiau ranką ant peties, atsisukus pamačiau jį, o jau tada jis man tiesė telefoną ir sako:
– Rašyk čia savo numerį, primygtinai reikalauju. Aš, nebūčiau aš, jei nebūčiau pradėjus išsikalinėti iš vaikino, tai turbūt dar penkias minutes stovėjo ir vis kalbino apsikeisti kontaktais, kol jam nusišypsojo laimė, kai draugė sudiktavo mano numerį.
Po to, pasivaikščiojom prie jūros apie dešimčiai minučių ir grįžtant atgal susitikau jį su draugu, paplepėję pratęsėm vakarą iki paryčių.
Dar iki dabar palaikom ryšį
