ne, nu Moterie, kam tu taip jį griežtai auklėji. Man tavo požiūris primena labiau mamos ir sūnaus santykius, o ne vaikino ir merginos. Jei rimtai jį myli, ir jauti tą patį iš jo.. Tai suprask ! Jis – psichologiškai priklausomas, jis – serga. O ligoniui reikia priežiūros, meilės . šiuo atveju- YPAČ moralinės ir psichologinės pagalbos. Tokia liga nepraeina per dieną. pastatei ultimatumą, ir viskas (įmanoma, bet itin sąmoningiems žmonėms). Žinoma, tai nelengva, bet pirma turi išmokti jį mylęti ir tokį, ir, jei jis nuoširdžiai nori mesti šitą reikalą su dūmais, turi jam, padėti . Svarbiausia- jog jis pats norėtų mesti! Suprask ,kad tu už jį nemesi,o ypač jį palikus, ar pabėgus. Turi būti prie jo sunkiausiomis akimirkomis, ir leisti, jog jis tavimi visiškai pasitikėtų. Kad tą akimirką, kai jis užsimanys parūkyti jis nesislėps nuo tavęs, o ateis PAS tave, atvirai. O tu jam rasi kitos veikos, užimsi jį (padeda sportas, bėgiojimas, , belekas kas aktyvu) O tai, kad tu jam griežtai draudi tai daryti, tik dar apsunkina situaciją.. JIs jaučiasi vienas, bejėgis.. o jei dar su jointais mojuojasi jo draugai šalia, tai ko ir norėti. nesakau kad reikia atsisakyti ir draugų , bet bent jau kurį laiką, jam pačiam norint, jis turėtų suprasti kokią įtaką jam daro draugai, tėvai( keistai čia su tuo tėvu aišku) ir atsiriboti. pasitikėti tik tavimi ir tau padedanat jis tai padarys.. Bet jei tu jam tai draudi ir tik rėki ant jo.. tai vargšas. suprask. Vyrai silpnavaliai ant tokių reikalų.
