kad jis jau puse metu nei dumo buvo netraukes (bent as taip maniau..) ir va sitaip…. mes jau perejom tuos sunkius metimo periodus, bvisas nemigas, viska…. tikrai sunku is pradziu buvo, bet kam dabar vel viska griaut…
jis viska puikiai supranta zino kaip as jauciuosi, prisiekineja, kad niekada daugiau manes neskaudins, bet… atsibodo jau man.. gal ir as per daug griesta, kaip kiti sako kas cia tokio tas vienas kartas i menesi ar dar reciau, NU bet man tai cia pasaulio pabaiga. kiek man nervu kainuoja….
ir su tevais kalbejau, bet tai kas baisiausia kad ir tevas ta pati daro… jauni pas ji tevai tai irgi velniu priede… bet su mama gerai sutariam tai as jau sakiau jai, kad inai issikistu jei jis manes nesupranta, nes sakiau kad ilgai taip nesitampysiu , nu jei nesupranta tai tikrai liks vienas…
bet visi tik stengiasi uzglaistyti ir mane nuraminti bet problemos nieks nesprendzia, o gal net ir nemato….
