pries penkis metus palaidojau teva (tada man buvo like 2menesiai iki 14gimtadienio). pasekmes buvo gan ziaurios. nes prisidejo ne tik pats faktas, kad nebeturiu tevo, bet ir kokiomis aplinkybemis viskas ivyko, kaip seima reagavo, su mokslais problemos atsirado ir t.t.. galiausiai viskas daejo iki to, kad 3metus sirgau sunkia depresijos forma, geriau vaistus ir pan. aciu dievui dabar jau jokiu vaistu nebereikia, pradedu tvarkytis su savimi, nors tebesilankau pas psichologe, bet apie teva vis dar negaliu kalbet be asaru vargu ar kadanors sis skausmas isnyks, gal tik aprims, bet neisnyks
(nežinomas) (archyvas)
