(nežinomas) (archyvas)
Prieš 6 mėnesius mirė mano tėtis. Taip, sunku labai, visad kai prisimenu ašaros kaupiasi akyse, nors ko norėt, čia dar palyginti mažas laikas tarpas. O šiaip, visada stengiuosi kaip nors nukreipti mintis. Pirmą mėnesį negalėjau viena likt, nes puldavau beveik į isterija. Ir pasekmės nekokios. Maniau, kad po tokios netekties užsiauginsiu storą odą, bet pasidariau 10 kartų jautresnė, todėl nebūna dienų, kad būčiau geros nuotaikos, nes vis susinervinu dėl kokios nesąmones. :s
Geriausiai išgyventi padeda artimi žmonės. Kai turi su kuo pasidalinti skausmą nebūna taip sunku.
